Benediktas XVI

Þinia Pasaulinës taikos dienos (2009 m. sausio 1 d.) proga

KOVOTI SU SKURDU, STATYDINTI TAIKÀ

1. Ir ðiø naujøjø metø pradþioje norëèiau visiems palinkëti taikos ir ðia savo þinia pakviesti apmàstyti temà „Kovoti su skurdu, statydinti taikà“. Jau mano garbingasis pirmtakas Jonas Paulius II 1993 m. þinioje Pasaulinës taikos dienos proga pabrëþë neigiamus iðtisø tautø skurdo padarinius taikai. Skurdas iðties yra vienas ið veiksniø, skatinanèiø ir sustiprinanèiø konfliktus, taip pat ir ginkluotus. Pastarieji savo ruoþtu prisideda prie tragiðkø skurdo situacijø tolesnio egzistavimo. Jonas Paulius II raðë: „Pasaulyje plinta <...> ir vis labiau didëja dar viena rimta grësmë. Daugybë þmoniø, maþa to, iðtisos tautos ðiandien gyvena didþiausiame skurde. Pastebimesnë taip pat tapo turtingøjø ir vargðø nelygybë ekonomiðkai stipriose ðalyse. Ši problema kyla þmonijos sàþinei todël, kad vis daugiau þmoniø gyvena sàlygomis, paþeidþianèiomis jø prigimtiná kilnumà ir dël to pasaulio bendrijos tikrà ir darnià paþangà“ (1).

2. Tokiomis aplinkybëmis kovoti su skurdu reiðkia rûpestingai apmàstyti sudëtingà globalizacijos reiðkiná. Šitai apmàstyti svarbu jau metodologiniu poþiûriu, nes tai verèia pasinaudoti ekonomistø bei sociologø ávairiais aspektais atliktø skurdo tyrimø vaisiais. Taèiau nuoroda á globalizacijà turëtø iðsiskirti ir dvasine bei moraline reikðme ir skatinti þvelgti á vargðus sàmoningai atsiþvelgiant á tai, kad visi yra átraukti á vienà vienintelá dieviðkàjá planà, bûtent á paðaukimà statydinti vienà ðeimà, kurioje visi – pavieniai asmenys, tautos ir nacijos – savo elgesá grástø brolybës ir atsakomybës principais.

Vadovaujantis tokia perspektyva, bûtina turëti platø bei apibrëþtà poþiûrá á skurdà. Jei skurdas tebûtø materialus reiðkinys, jo pagrindiniams poþymiams nusakyti pakaktø socialiniø mokslø, padedanèiø mums matuoti daiktus remiantis pirmiausia kiekybiniais duomenimis. Taèiau þinome, jog yra nematerialaus skurdo formø, kurios nëra tiesioginis ir savaiminis materialinio vargo padarinys. Štai turtingose ir paþengusiose visuomenëse matomi marginalizacijos reiðkiniai bei santykiai, moralës ir dvasios skurdas: tai viduje kryptá pametæ þmonës, iðgyvenantys, nepaisant ekonominës gerovës, ávairialypá stygiø. Galvoje turiu, viena vertus, tai, kas vadinama „nepakankama plëtra“ (2) ir, kita vertus, neigiamus „pernelyg didelës plëtros“ padarinius (3). Ið akiø taip pat neiðleidþiu to, kad vadinamosiose „neturtingose“ visuomenëse ûkiui augti daþnai trukdo kultûrinës kliûtys, neleidþianèios tinkamai naudotis iðtekliais. Juk akivaizdu, jog bet kuriai primesto skurdo formai rastis átakos turi pagarbos transcendentiniam þmogaus asmens kilnumui stoka. Jei neatsiþvelgiama á jo visà paðaukimà ir nepaisoma tikrosios „þmogaus ekologijos“ (4) reikalavimø, kelias atsiveria, kaip matyti kai kuriose srityse, á kurias norëèiau glaustai pasigilinti, iðkreiptoms skurdo dinamikoms.

Skurdas ir moraliniai padariniai

3. Skurdas daþnai siejamas su demografine raida kaip jo prieþastimi. Dël to vyksta kampanijos gimstamumui apriboti; tarptautiniu mastu jos ágyvendinamos taip pat taikant metodus, negerbianèius nei moters kilnumo, nei sutuoktiniø teisës patiems atsakingai nuspræsti, kiek vaikø turëti (5), nei – kas dar blogiau – daþnai net teisës á gyvybæ. Milijonø negimusiø kûdikiø sunaikinimas kovos su skurdu vardu ið tikrøjø yra paèiø neturtingiausiø þmoniø paðalinimas. Ásidëmëtina, kad 1981 m. maþdaug 40 proc. pasaulio gyventojø gyveno þemiau absoliuèios skurdo ribos, tuo tarpu ðiandien ði procentinë dalis praktiðkai sumaþëjo per pusæ, o tautos, iðsiskirianèios þymiu demografiniu prieaugiu, skurdà yra áveikusios. Tai rodo, kad iðtekliø skurdo problemai iðspræsti bûtø net ir daugëjant gyventojø. Kartu nevalia uþmirðti, jog nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki ðiandien þemës gyventojø padaugëjo keturiais milijardais, ir ðis reiðkinys daugiausia bûdingas toms ðalims, kurios kaip ekonomiðkai galingos tarptautinëje arenoje pasirodë tik neseniai ir sparèià paþangà iðgyveno kaip tik dël gyventojø gausos. Be to, tarp didþiumos ekonomiðkai stipriø ðaliø didþiausiu plëtros potencialu iðsiskiria tos, kuriose gimstamumas didþiausias. Kitaip tariant, pasitvirtina tai, kad gyventojai yra ne skurdo veiksnys, bet turtas.

4. Kita nerimà kelianti sritis yra pandeminës ligos, kaip antai, maliarija, tuberkuliozë ir AIDS; uþklupusios darbingus gyventojus, jos smarkiai pablogina bendràsias ðalies sàlygas. Mëginimai apriboti ðiø ligø padarinius gyventojams ne visada duoda reikðmingø vaisiø. Be to, pasitaiko, kad kai kurioms ðalims, tapusioms ðiø pandemijø aukomis, norint imtis priemoniø tenka pakelti spaudimà tø, kurie ekonominæ pagalbà daro priklausomà nuo gyvybei prieðiðkos politikos ágyvendinimo. Visø pirma atkreiptinas dëmesys, jog su AIDS, dramatiðka skurdo prieþastimi, kovoti sunku, jei nesiimama moralinës problematikos, susijusios su viruso plitimu. Pirmiausia vykdytinos kampanijos siekiant mokyti, ypaè jaunuolius, lytiðkumo, visiðkai atitinkanèio asmens kilnumà; tokiomis iniciatyvomis jau pasiekta reikðmingø rezultatø – pristabdytas AIDS plitimas. Taip pat dëtinos pastangos, kad neturtingos tautos galëtø naudotis reikiamais medikamentais bei gydymo bûdais; tam bûtina ryþtingai skatinti medicininius tyrimus ir terapines naujoves ir prireikus lanksèiai taikyti intelektinës nuosavybës apsaugos tarptautines taisykles, idant visiems bûtø galima laiduoti pagrindinæ sveikatos prieþiûrà.

5. Treèioji sritis, kuriai kovos su skurdu programose skirtinas dëmesys ir kurioje iðryðkëja esminis moralinis matmuo, yra vaikø skurdas. Skurdui iðtikus ðeimà, paþeidþiamiausios jo aukos yra vaikai: beveik pusë ðiandien visiðkai skurdþiai gyvenanèiøjø yra vaikai. Apmàstant skurdà bei norint padëti tokiems vaikams, prioritetiniais laikytini netarpiðkiausiai su jais susijæ tikslai, kaip antai, rûpinimasis motinomis, auklëjimas, skiepø, medicininës prieþiûros ir geriamojo vandens prieinamumas, aplinkos apsauga ir pirmiausia pastangos apsaugoti ðeimà ir laiduoti pastovius santykius ðeimos viduje. Šeimai silpnëjant, vaikams neiðvengiamai daroma þala. Kur nëra moters ir motinos kilnumo apsaugos, ten vëlgi pirmiausia kenèia vaikai.

6. Ketvirtoji sritis, kuriai moraliniu poþiûriu skirtinas ypatingas dëmesys, yra santykis tarp nusiginklavimo ir plëtros. Dabartinis iðlaidø kariniams tikslams lygis pasaulyje kelia nerimà. Kaip jau esu pabrëþæs, „milþiniðki materialiniai ir þmogiðkieji iðtekliai, skiriami karinëms iðlaidoms bei ginklavimuisi, atimami ið tautø, ypaè neturtingiausiø ir labiausiai pagalbos laukianèiø, plëtros projektø. Tai prieðtarauja Jungtiniø Tautø chartijai, ápareigojanèiai tarptautinæ bendrijà ir pirmiausia valstybes taip skatinti steigti bei sergëti pasaulio taikà bei tarptautiná saugumà, kad ið pasaulio þmogiðkøjø bei ekonominiø iðtekliø kuo maþiau bûtø skirta ginklavimuisi (26 str.)“ (6).

Toks bûvis ne padeda, bet rimtai trukdo siekti tarptautinës bendrijos didþiø plëtros tikslø. Be to, per didelis kariniø iðlaidø didinimas gali grësmingai paspartinti ginklavimosi varþybas, lemianèias nepakankamà plëtrà bei neviltá ir paradoksaliu bûdu virstanèias nestabilumo, átampos ir konfliktø veiksniu. Mano garbingasis pirmtakas Paulius VI iðmintingai pareiðkë, kad „plëtra yra naujas taikos vardas“ (7). Todël valstybës raginamos rimtai apmàstyti gilesniàsias, daþnai neteisingumo áþiebtø konfliktø prieþastis bei padëti jas ðalinti dràsia savikritika. Santykiø pagerëjimas turëtø leisti sumaþinti ginklavimosi iðlaidas. Sutaupytas finansines lëðas tada galima skirti plëtros projektams neturtingiausiø ir labiausiai kenèianèiø þmoniø bei tautø labui: tokio pobûdþio dosnus ásipareigojimas yra ásipareigojimas puoselëti taikà þmonijos ðeimoje.

7. Penktoji sritis, aktuali kovojant su materialiu skurdu, yra dabartinë maisto produktø krizë, kelianti grësmæ pagrindiniams poreikiams tenkinti. Ši krizë iðsiskiria ne tiek maisto produktø stygiumi, kiek sunkumais juos pasiekti bei spekuliacijomis, taigi netinkamai koordinuota politiniø ir ekonominiø institucijø, pajëgianèiø imtis poreikiø bei kritiniø situacijø problemos, veikla. Nepakankama mityba gali padaryti tautoms didelës psichinës ir fizinës þalos, atimdama ið daugybës þmoniø jëgas, kuriø reikia be ypatingos pagalbos iðkopti ið skurdo. Tai taip pat didina nelygybæ bei provokuoja smurtu virsti galinèias reakcijas. Visi duomenys apie santykinio skurdo raidà pastaraisiais deðimtmeèiais rodo didëjantá atotrûká tarp turtingøjø ir vargðø. Pagrindinës tokio reiðkinio prieþastys neabejotinai yra, viena vertus, technologinë kaita, kurios vaisiais pirmiausia naudojasi didþiausias pajamas turintieji, ir, kita vertus, kainø dinamika, bûdinga pramonës gaminiams, kuriø kaðtai didëja daug greièiau negu maþiau turtingø ðaliø turimø þemës ûkio produktø ir þaliavø kainos. Dël ðios prieþasties didþiuma neturtingøjø ðaliø gyventojø kenèia dël dvigubos marginalizacijos – tiek dël maþesniø pajamø, tiek dël aukðtesniø kainø.

Kova su skurdu ir globalinis solidarumas

8. Vienas geriausiø bûdø taikai statydinti yra á þmonijos didþiosios ðeimos interesus orientuota globalizacija (8). Taèiau norint globalizacijà kontroliuoti tarp turtingø ir neturtingø ðaliø, taip pat turtingø ðaliø viduje reikia didelio globalinio solidarumo (9). Bûtinas „bendras etikos kodeksas“ (10), kurio nuostatai bûtø ne tik susitarimai, bet ir ðaknytøsi prigimtiniame ástatyme, Kûrëjo áraðytame á kiekvieno þmogaus sàþinæ (plg. Rom 2, 14–15). Argi savo sàþinës gelmëse kiekvienas ið mûsø nejauèiame raginimo prisidëti prie visuotinës gerovës ir socialinës taikos? Globalizacija paðalina tam tikrus barjerus, taèiau tai nereiðkia, kad ji negali suræsti naujø; ji suartina tautas, taèiau artuma erdvës ir laiko matmeniu savaime nesukuria tikrosios bendrystës ir autentiðkos taikos sàlygø. Planetos vargðø marginalizacijai plëtojantis globalizacijai galima tik tada veiksmingai uþbëgti uþ akiø, kai kiekvienas þmogus jausis asmeniðkai þeidþiamas pasaulyje esamø neteisybiø ir su tai susijusiø þmogaus teisiø paþeidinëjimø. Baþnyèia, kuri yra „artimos jungties su Dievu ir visos þmoniø giminës vienybës þenklas bei árankis“ (11), ir toliau dës pastangas, kad bûtø áveikti neteisingumas bei nesupratimas ir imtas statydinti taikesnis ir solidaresnis pasaulis.

9. Tarptautinës prekybos ir finansiniø operacijø srityje vyksta procesai, leidþiantys pozityviai koordinuoti ekonomikà ir prisidëti prie bendrøjø sàlygø gerinimo; taèiau ðiandien yra ir prieðingø, tautas skaldanèiø, jas á paribá stumianèiø ir taip grësmingas prielaidas karams ir konfliktams kurianèiø procesø. Deðimtmeèiais iðkart po Antrojo pasaulinio karo tarptautinë prekyba, turint galvoje prekes ir paslaugas, nepaprastai greitai iðsiplëtë bei pasiekë istorijoje iki tol neregëtà dinamikà. Pasaulinë prekyba apëmë seniai industrializuotas ðalis kartu su nemaþai naujø, ekonomiðkai stiprëjanèiø ðaliø, kurios ágijo daugiau reikðmës. Taèiau egzistuoja daug ðaliø, kuriose pajamos maþesnës ir kurios prekybos srauto atþvilgiu smarkiai marginalizuotos. Jø augimui pakenkë pastariesiems deðimtmeèiams bûdingas spartus kainø uþ pirminius produktus, sudaranèius beveik visà jø eksportà, smukimas. Šiose – daugiausia Afrikos – ðalyse priklausomybë nuo pirminiø produktø eksporto ir toliau iðlieka pagrindinis rizikos veiksnys. Èia norëèiau ið naujo paraginti visoms ðalims suteikti vienodas galimybes prieiti prie pasaulinës rinkos ir vengti atstûmimo bei marginalizacijos.

10. Panaðius svarstymus galima taikyti ir finansø pasauliui, dël elektronikos plëtros ir pinigø srautø tarp ávairiø ðaliø liberalizavimo tapusiam vienu pagrindiniø globalizacijos reiðkinio aspektø. Objektyviai svarbiausia finansinio pasaulio funkcija, bûtent ilgalaikis investicijø ir per tai plëtros galimybiø palaikymas, ðiandien pasirodë kaip itin trapi: neigiamà poveiká jai daro tiek nacionalinës, tiek globalinës finansiniø operacijø sistemos gráþtamieji padariniai – sistemos, besiremianèios itin trumpalaike logika, kai siekiama vertës prieaugio ið finansinës veiklos ir dëmesys sutelkiamas á techniná ávairiø rizikos formø valdymà. Ir naujausia krizë rodo, kad finansinëje veikloje kartais vadovaujamasi visiðkai autoreferencine logika, visiðkai neatsiþvelgiant á visuotinæ gerovæ ilgalaikëje perspektyvoje. Pasaulio finansø makleriø apsiribojimas vien trumpalaikiø tikslø siekimu maþina finansinës sistemos gebëjimà atlikti tilto tarp dabarties ir ateities funkcijà ir remti ilgalaikiø gamybos ir darbo galimybiø radimàsi. Trumpais ir trumpiausiais terminais apsiribojanti finansinë sistema tampa pavojinga visiems, taip pat tiems, kuriems pavyksta pasipelnyti finansinës euforijos tarpsniais (12).

11. Ið visa to iðplaukia, kad kova su skurdu verèia bendradarbiauti tiek ekonominiu, tiek ir teisiniu lygmeniu; toks bendradarbiavimas, siekiant áveikti minëtas problemas, leidþia tarptautinei bendrijai ir pirmiausia neturtingoms ðalims rasti tarpusavyje suderintø sprendimø bei juos ágyvendinti sukuriant ekonomikai veiksmingus teisinius rëmus. Tokia kova, be to, reikalauja ugdyti veiklias, bendra atsakomybe besiremianèias institucijas, remti kovà su nusikalstamumu ir skatinti teisëtumo kultûrà. Kita vertus, neneigtina, kad perdëm pagalbà akcentuojanti politika daþnai bûna pagalbos neturtingoms ðalims priemoniø þlugimo prieþastis. Kaip tinkamas vidutinës trukmës ir ilgalaikis planas ðiandien atrodo pastangos investuoti á þmoniø ðvietimà ir papildomai plëtoti savità iniciatyvos kultûrà. Ekonominei veiklai skleistis bûtina palanki aplinka, taèiau tai nereiðkia, jog dëmesio nereikia skirti pajamø problemai. Nors pagrástai ir pabrëþiama, kad pajamø vienam gyventojui didinimas negali bûti vienintelis politinës ir ekonominës veiklos tikslas, vis dëlto nevalia uþmirðti, jog tai yra svarbus árankis siekiant kovoti su badu ir visiðku skurdu. Vadovaujantis ðiuo poþiûriu, bûtina atsisakyti iliuzijos, jog problemà bûtø galima galutinai iðspræsti vien perskirstant esamà turtà. Juk ðiuolaikinëje ekonomikoje turto vertë daugiausia priklauso nuo gebëjimo gauti pelnà dabar ir ateityje. Todël, norint veiksmingai ir tvariai kovoti su materialiu skurdu, neiðvengiamai bûtina atsiþvelgti á vertës kûrimà.

12. Galiausiai pirmutiná dëmesá skirti vargðams reiðkia bûtinybæ tarptautinës rinkos veikëjams laikytis teisingos ekonominës logikos, institucijoms – teisingos politinës logikos, taip pat puoselëti teisingà bendros atsakomybës logikà, gebanèià iðryðkinti vietinës ir tarptautinës pilietinës visuomenës reikðmæ. Tarptautinës struktûros ðiandien savaime pripaþásta pilietinës visuomenës ekonominiø iniciatyvø ar vietinës savivaldos didelá vertingumà bei privalumà prisidedant prie iðlaisvinimo bei átraukimo á visuomenæ tø gyventojø sluoksniø, kurie daþnai gyvena þemiau skurdo ribos ir sykiu oficiali pagalba juos sunkiai pasiekia. XX a. ekonominës raidos istorija moko, kad gera plëtros politika priklauso nuo þmoniø atsakomybës ir rinkø, pilietinës visuomenës ir valstybiø pozityvios sàveikos sukûrimo. Lemiamas vaidmuo ðiame plëtros procese pirmiausia tenka pilietinei visuomenei, nes plëtra ið esmës yra kultûrinis reiðkinys, o kultûra gimsta ir skleidþiasi tarp pilieèiø (13).

13. Kaip pabrëþë mano garbingasis pirmtakas Jonas Paulius II, globalizacija atsiskleidþia kaip labai dviprasmiðka (14) ir todël turi bûti iðmintingai vairuojama. Prie tokios iðminties priskirtinas ir pirmutinis dëmesys ðios þemës vargðø poreikiams, stengiantis áveikti dabartinæ papiktinanèià disproporcijà tarp skurdo problemø ir numatomø priemoniø joms spræsti. Tokia disproporcija egzistuoja tiek kultûriniu ir politiniu, tiek dvasiniu ir etiniu lygmeniu. Daþnai pasitenkinama iðorinëmis ir praktinëmis skurdo prieþastimis, neprasiskverbiant iki tø, kurios gyvena þmogaus ðirdyje, kaip antai, godumas ir siauras akiratis. Plëtros, pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo problemø kartais imamasi neátraukiant á tai þmoniø, kaip grynai techniniø klausimø, apsiribojant struktûrø planavimu, sutarèiø dël tarifø sudarymu ir anoniminio finansavimo organizavimu. Tuo tarpu kova su skurdu priklauso nuo vyrø ir moterø, gyvenanèiø tvirta brolybe bei gebanèiø globoti pavienius asmenis, ðeimas ir bendruomenes autentiðkos þmogiðkosios brandos keliuose.

Pabaiga

14. Enciklikoje Centesimus annus Jonas Paulius II atkreipë dëmesá á bûtinybæ „atsisakyti màstysenos, laikanèios þemës vargðus – asmenis ir tautas – naðta ir nepageidaujamais nelaimëliais, besikësinanèiais suvartoti tai, kà kiti pagamino“. Jis raðo: „Vargðai reikalauja teisës bûti materialiniø gërybiø dalininkais ir savo darbu prisidëti prie teisingesnio ir visiems laimingesnio pasaulio statydinimo“ (15). Dabartiniame globalizuotame pasaulyje darosi vis akivaizdþiau, jog taika galima tiktai visiems laiduojant protingo augimo galimybæ: iðkreiptos netinkamos sistemos anksèiau ar vëliau visiems pateikia savo sàskaità. Tad tik kvailystë gali paskatinti statyti paauksuotos namus, kai aplink vieðpatauja dykra ar nuosmukis. Vien globalizacija nepajëgi sukurti taikos, o daþnai netgi priveda prie susiskaldymø bei konfliktø. Ji veikiau iðryðkina poreiká – gilaus solidarumo, siekianèio kiekvieno ir visø gerovës. Šia prasme globalizacija laikytina palankia proga kovojant su skurdu ágyvendinti kà nors svarbaus ir teisingumui bei taikai atverti iki tol neásivaizduotas galimybes.

15. Baþnyèios socialiniam mokymui nuo seno rûpëjo vargðai. Enciklikos Rerum novarum laikais tai pirmiausia buvo naujos industrinës visuomenës darbininkai; Pijaus XI, Jono XXIII, Pauliaus VI ir Jono Pauliaus II socialiniame mokyme pabrëþiamos naujos skurdo formos, socialinio klausimo horizontui iðsipleèiant iki pasauliniø matmenø (16). Toks socialinio klausimo globalinis iðsiplëtimas traktuotinas ne tik kiekybiðkai, bet ir kokybiðkai, kaip gilesnis þmogaus ir þmoniø giminës poreikiø supratimas. Todël Baþnyèia, ádëmiai sekdama dabartinius globalizacijos reiðkinius ir jø poveiká þmogaus skurdo formoms, atskleidþia naujus socialinio klausimo aspektus, ne tik jø plotá, bet ir gylá, ypaè tø, kurie susijæ su þmogaus tapatybe ir jo santykiu su Dievu. Tai socialinio mokymo principai, kuriais trokðtama atidengti sàryðá tarp skurdo ir globalizacijos bei pakreipti veiklà taikos statydinimo linkme. Tarp ðiø principø pravartu artimo meilës primato ðviesoje èia ypatingu bûdu priminti „pirmiausia vargðams rodytinà meilæ“ (17), nuo ankstyvosios Baþnyèios laikø paliudytà visos krikðèioniðkosios tradicijos (plg. Apd 4, 32–36; 1 Kor 16, 1; 2 Kor 8–9; Gal 2, 10).

„Kiekvienas negaiðdamas teprisideda dalimi, kuria privalo“, – raðë Leonas XIII 1891 m. ir pridûrë: „Baþnyèia niekada ir jokiu bûdu nesiliaus dariusi savo darbo“ (18). Toks suvokimas ir ðiandien lydi Baþnyèios veiklà vargðø atþvilgiu, juose ji mato Kristø (19), nes savo ðirdyje nuolatos girdi aidint taikos Kunigaikðèio uþduotá apaðtalams: „Vos date illis manducare – Jûs duokite jiems valgyti“ (Lk 9, 13). Todël, bûdama iðtikima ðiam savo Vieðpaties raginimui, Baþnyèia visada nepaliaujamai teiks visai þmoniø giminei postûmiø kûrybiðko solidarumo linkme, akindama aukoti ne ið pertekliaus, bet pirmiausia tam, kad „pasikeistø ðiandienëje visuomenëje vyraujantys gyvenimo bûdai, gamybos ir vartojimo modeliai bei ásitvirtinusios galios struktûros“ (20). Todël Naujøjø Metø pradþioje visus Kristaus mokinius ir kiekvienà geros valios þmogø primygtinai raginu atverti ðirdá vargðø poreikiams ir padaryti visa, kas konkreèiai ámanoma, kad jiems bûtø padëta. Juk aksioma: „Kovoti su skurdu, vadinasi, statydinti taikà“ iðlieka nesugriaunamai teisinga.

BENEDICTUS PP. XVI

Vatikanas, 2008 m. gruodþio 8 d.

Nuorodos

(1) Þinia 1993 m. Pasaulinës taikos dienos proga, 1.
(2) Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 19.
(3) Jonas Paulius II. Enciklika Sollicitudo rei socialis, 28.
(4) Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 38.
(5) Plg. Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 37; Jonas Paulius II. Enciklika Sollicitudo rei socialis, 25.
(6) Benediktas XVI. Laiðkas kardinolui Raffaele Renato Popieþiðkosios teisingumo ir taikos tarybos surengto tarptautinio seminaro „Nusiginklavimas, plëtra ir taika. Visapusiðko nusiginklavimo perspektyvos“ proga (2008 05 10).
(7) Enciklika Populorum progressio, 87.
(8) Plg. Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 58.
(9) Plg. Jonas Paulius II. Kreipimasis per audiencijà Italijos darbininkø krikðèioniø sàjungai ACLI (2002 05 27), 4: Insegnamenti di Giovanni Paolo II, XXV, 1 [2002], 637.
(10) Jonas Paulius II. Kreipimasis á Popieþiðkosios socialiniø mokslø akademijos visuotiná susirinkimà (2001 05 27), 4: Insegnamenti di Giovanni Paolo II, XXIV, 1 [2001] 802.
(11) Vatikano II Susirinkimas. Dogminë konstitucija Lumen gentium, 1.
(12) Plg. Popieþiðkoji teisingumo ir taikos taryba. Baþnyèios socialinio mokymo santrauka, 368.
(13) Plg. ten pat, 356.
(14) Kreipimasis per audiencijà darbininkø profsàjungø vadovams (200 05 03), 2: Insegnamenti di Giovanni Paolo II, XXIII, 1 [2000], 726.
(15) Nr. 28.
(16) Plg. Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 3.
(17) Jonas Paulius II. Enciklika Sollicitudo rei socialis, 42; plg. Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 57.
(18) Leonas XIII. Enciklika Rerum novarum, 45.
(19) Plg. Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 58.
(20) Ten pat.